Fęrsluflokkur: Bloggar

Borgarlķnan og kostnašarskipting

Ķ gęr sį ég aš gert er rįš fyrir aš kostnašur vegna hönnunar- og greiningarvinnu Borgarlķnu verši tvöfalt meiri į žessu įri en įętlaš hafši veriš. Ķ staš įętlašra 20 milljóna yrši kostnašur lķklega um 40 milljónir. Ķ framhaldi fékk ég upplżsingar um aš įstęšan vęri sś aš gert hefši veriš rįš fyrir kostnašaržįtttöku sveitarfélaganna ķ meira męli hjį Samtökum sveitarfélaga į höfušborgarsvęšisins en vitaš var hjį Reykjavķkurborg.  

Ok, aušvitaš geta įętlanir alltaf breyst. En hér er samt įstęša til aš staldra viš og anda djśpt.

Ķ jśnķ óskušum viš Sjįlfstęšismenn eftir upplżsingum um hvernig višręšum um kostnašarskiptingu vegna borgarlķnu vęri hįttaš og hver samningsmarkmiš vęru. Viš höfum ekki enn fengiš svar viš žeirri fyrirspurn og engin umręša hefur įtt sér staš į pólitķskum vettvangi hvaš žaš varšar. 

Eftir žessu óskušum viš vegna žess aš žaš er alls ekki sjįlfgefiš hvernig eigi aš skipta kostnašinum. Į aš fara eftir höfšatölu, kķlómetrum, fjölda stoppistöšva, hvar fólk stķgur inn og hversu langt notendur feršast milli įfangastaša svo dęmi séu nefnd? Žessa umręšu žarf aš taka įšur en kostnašurinn veršur meiri. Og įšur en ašilar geta fariš aš gefa sér aš įkvešin hefš hafi skapast eša gert hafi veriš rįš fyrir įkvešnum leišum į fyrri stigum. 

 

borgarlinan

 

 

 

 

 

 

 Hvort er žetta strętó eša borgarlķna?

 

Fyrirspurn okkar sjįlfstęšismanna ķ borgarrįši ķ morgun: 

"Ķ jśnķ sķšastlišinn lögšu fulltrśar Sjįlfstęšisflokksins fram fyrirspurn ķ umhverfis- og skipulagsrįši žar sem mešal annars var óskaš eftir žvķ hvenęr įętlaš vęri aš višręšur hefjist um kostnašarskiptingu rķkis og sveitarfélaga annars vegar og višręšur um kostnašarskiptingu milli sveitarfélaga hins vegar. Spurt var um samningsmarkmiš borgarinnar og hvernig umhverfis- og skipulagssviš teldi aš skipta ętti kostnaši. Fyrirspurninni hefur ekki veriš svaraš.

Ķ ljósi žess aš nś liggur fyrir aš kostnašur Reykjavķkurborgar vegna hönnunar- og greiningarfasa borgarlķnu sem fram fer į įrinu 2017 er lķklegur til aš tvöfaldast śr 20 milljónum króna ķ 40 milljónir króna mišaš viš uppfęršar įętlanir óska fulltrśar Sjįlfstęšisflokksins eftir upplżsingum žann višbótarkostnaš, hvernig hann skiptist į milli sveitarfélagana į höfušborgarsvęšinu, eša rķkisins ef viš į, og į hvaša vettvangi kostnašarskiptingin var įkvešin."

 


Hvar er umferšarstjórnunin?

Žaš er eins og umferšarstjórnun sé ekki til ķ Reykjavķk. Įkvaršanir um framkvęmdir viršast teknar algjörlega óhįš žvķ hvenęr umferšarįlag er mest. Ķ mörgum borgum er til eitthvaš sem heitir umferšarstjórnunarstöš sem vinnur aš žvķ aš kortleggja og stżra umferšinni til aš bęta umferšarflęši en žetta viršist algjörlega vanta hér ķ borginni. Reyndar er žaš ekki svo skrķtiš žegar haft er ķ huga aš ašgeršarleysi ķ umferšarmįlum er eitt meginverkefni nśverandi borgarstjórnar. 

Ekkert gert til aš veita upplżsingar į ašgengilegan hįtt til žeirra sem feršast um ķ borginni. Nś žegar tęknin ętti einmitt aš leyfa slķkt į einfaldari hįtt en aldrei fyrr viršist lķtill įhugi į žvķ. Til eru upplżsingar sem mętti nota til žess til dęmis žęr upplżsingar sem Google safnar. Gera ętti ķbśum kleift aš sjį fyrir hversu lengi žeir verša į leišinni ķ gegnum borgina eftir žvķ hvenęr dags er fariš svo aš žeir sem hafi tękifęri til geti tekiš įkvöršun um aš fara fyrr eša seinna en žegar mesta įlagiš er.

Ķ sķšustu viku lögšum viš Sjįlfstęšismenn ķ borginni fram tillögu um slķkar śrbętur og bķšur hśn afgreišslu hjį umhverfis- og samgöngurįši. Tillagan fjallar um aš leggja til viš umhverfis - og skipulagsrįš aš borgarbśum verši gert kleift aš skoša lifandi upplżsingar um umferš į helstu stofnleišum borgarinnar į vef borgarinnar eša ķ sérstöku smįforriti. Feršatķmi į annatķma ķ borginni er grķšarlega misjafn og getur jafnvel tekiš hįtt ķ klukkutķma aš fara frį Grafarvogi nišur ķ mišbę į mesta įlagstķma. Sama kerfi getur skilaš upplżsingum um tafir vegna višgerša eša lokana. Mikilvęgt er aš ašstoša fólk viš aš sjį žessar upplżsingar į ašgengilegan hįtt svo žaš ķ auknum męli taki įkvaršanir um aš foršast mesta įlagstķmann og nota ętti öll tiltęk rįš til žess.

bķlaumferš 


2 milljaršar aš óžörfu - getur žaš veriš?

Fréttirnar af hrikalegu įstandi hśss Orkuveitunnar eru sorglegar. Tjóniš er grķšarlegt. Fram hefur komiš aš um verulegar fjįrhęšir  er aš ręša og aš kostnašurinn verši minnst um 1.700 milljónir. Ekki er vķst hvort tjóniš er aš völdum byggingargalla eša skorts į višhaldi en framundan er rannsókn mįlsins. 

Ķ žvķ samhengi kemur upp annaš athyglisvert mįl. En žaš snżst um hvort aš meirihlutinn ķ Reykjavķk hafi vķsvitandi skellt 2 milljarša króna kostnaši į borgarbśa įn žess aš lįta reyna į ašrar og ódżrari leišir. 

Mįliš snżst um hvernig stašiš var aš sölunni į Orkuveituhśsinu. Žar var į feršinni algjör mįlamynda kaupsamningur. Varla er hęgt aš tala um kaupsamning žvķ aš gjörningurinn er miklu frekar lįnasamningur, žó aš žaš hafi ekki veriš višurkennt į sķnum tķma. Og žaš afar óhagstęšur lįnasamningur. 

Žiš muniš Planiš. Planiš var neyšarįętlun ķ rekstri Orkuveitunnar. Planiš var hinn heilagi kaleikur meirihlutans ķ Reykjavķk sem mešlimir hans gripu jafnan til žegar žeir rökręddu um fjįrmįlasnilli sķna. Reyndar, var Planiš ķ flesta staši alveg įgętis įętlun og eftir žvķ var unniš, skuldir greiddar nišur, hagrętt og sparaš. Allt virtist ętla aš ganga upp. Nema eitt. Og žaš var lišurinn "eignasala". Eignasalan gekk ekki nógu vel. Og žį kemur aš žvķ sem athygli ętti aš beinast betur aš en žaš eru samningarnir sjįlfir. 

Spyrja veršur hvort ešlilegt hafi veriš aš meirihlutinn samžykkti aš leggja žann grķšarlegan kostnaš į fyrirtękiš og žar meš borgarbśa žar sem lįnasamningarnir voru žaš óhagstęšir ķ staš žess aš leita leiša til aš fjįrmagna įętlunina frekar meš lįnum į betri kjörum. En lķklegt veršur aš teljast aš lįnakjör sem stašiš hafi Reykjavķkurborg til boša į žessum tķma hafi veriš um 3%. Leigusamningurinn felur ķ sér miklu meiri kostnaš. En mismunurinn į lįni meš 3% vöxtum og leigusamningnum sem ķ gildi er nemur 2 milljöršum į samningstķmanum. 

Og žį kemur aftur aš žeirri grafalvarlegu spurningu um hvort meirihlutinn ķ Reykjavķk hafi įn žess aš leita allra mögulegra annarra leiša, samžykkt aš ganga til samninga um slķkan mįlamyndagjörning. Er hugsanlegt aš oršspor Plansins hafi veriš meirihlutanum žaš veršmętt aš žvķ var sleppt? 

 


Aldrašir žurfa aš leita annaš

Borgin halar inn tekjum sem aldrei fyrr, śtsvar er ķ botni og fasteignagjöldin ķ hęstu hęšum. En grunnžjónustan fęr ekki aš njóta žess ķ staš žess er haldiš įfram aš fara ķ alls kyns gęluverkefni. Svona er forgangsröšun Samfylkingar, Pķrata, Vinstri gręnna og Bjartrar framtķšar. 

Žjónusta viš aldraša og fatlaša er reyndar aftarlega į lista žessa meirihluta sem ekki hefur sinnt žróun og nżsköpun aš neinu rįši. Slķkt er naušsynlegt til aš fįst viš žann vanda sem viš blasir. Manneklan er vaxandi vandamįl og žaš er löngu vitaš žvķ hefši įtt aš vera löngu bśiš aš bregšast viš žessu. 

Skólarnir eru annaš dęmi en žaš mį hafa miklar įhyggjur af žeim. Nś ķ lok kjörtķmabils er veriš aš móta menntastefnu vegna žess aš stefna meirihlutans var komin ķ algjört žrot. Žaš eru ekki nż vinnubrögš aš sjį breitt yfir żmis mįl meš žvķ aš taka upp "stefnumótun". Žannig mį fresta verkefninu um óįkvešinn tķma. Nś ętla ég ekki aš gera lķtiš śr stefnumótun en hśn į aš alltaf aš vera ķ gangi og hana į ekki aš misnota meš žessum hętti.

Synd og skömm!


mbl.is Aldrašir žurfa aš leita annaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vildu ekki senda skżr skilaboš um žjónustu viš aldraša

Stundum veršur mašur oršlaus ķ borgarstjórn. Eins og ķ dag.

Eftir aš okkur fulltrśum velferšarrįšs barst tilkynning um aš notendum mötuneytis fyrir aldrašra ķ Hęšargarši ęttu von į žvķ aš žvķ yrši lokaš vegna sparnašar meš ófyrirséšum alvarlegum afleišingum fyrir žį įkvįšum viš Sjįlfstęšismenn aš taka mįliš į dagskrį borgarstjórnar. 

Įstęšan var sś aš gefa skżr skilaboš um aš ekki yrši af sumarlokunum ķ sumar og aš skżrt vęri aš mötuneytisžjónusta viš aldrašra vęri forgangsžjónusta ķ huga allrar borgarstjórnar. Mér til mikillar undrunar var meirihlutinn ekki į žvķ aš samžykkja žessa tillögu. En žaš liggur žį ljóst fyrir. Žau sjį ekki žörfina į žvķ aš taka af allan vafa um aš mataržjónusta sé algjör grunnžjónusta sem ętti aš njóta forgangs.

Tillaga okkar Sjįlfstęšismanna hljóšaši svona: "Borgarstjórn samžykkir aš mötuneytisžjónusta viš eldri borgara skeršist ekki vegna sumarlokana nś ķ sumar." En eins og įšur sagši gat meirihlutinn ekki tekiš undir hana. 

Greinargerš fylgdi tillögunni:
"Tilkynning hefur borist öldrušum einstaklingum sem borša ķ mötuneyti félagsmišstöšvarinnar ķ Hęšargarši aš mötuneytinu verši lokaš ķ jślķ vegna sparnašar Reykjavķkurborgar. Mikilvęgt er aš borgarstjórn leggist gegn sumarlokunum į grunnžjónustu sem žessari ķ ljósi žess aš afleišingarnar geta veriš alvarlegar. Ašgangur aš mötuneyti tryggir fjölbreytni ķ matarręši og nęringu, stušlar aš sjįlfstęši, sjįlfsviršingu og gerir mörgum kleift aš bśa ķ eigin hśsnęši. Feršir ķ mötuneyti gefa mörgum öldrušum įstęšu til aš fara śt śr hśsi, stušlar aš virkni og žvķ aš eiga félagslegt samneyti viš ašra. Erfitt er fyrir marga aš fįst viš breytingar og žaš aš geta įfram sótt žjónustu ķ umhverfi sem fólk žekkir veitir fólki öryggi."

Eftir óheyrilegt stapp og japl ķ borgarstjórn meš einhverjum arfavitlausum śtśrsnśningum var ljóst aš tillagan yrši ekki samžykkt. Žvķlķk vitleysa. 

Viš bókušum eftirfarandi vegna mįlsins: "Meirihluti Samfylkingar, Vinstri gręnna, Pķrata og Bjartrar framtķšar samžykkti ekki tillögu Sjįlfstęšisflokksins um aš mötuneytisžjónusta viš eldri borgara skeršist ekki vegna sumarlokana nś ķ sumar. Fulltrśum Sjįlfstęšisflokksins žótti mjög mikilvęgt aš borgarstjórn gęfi meš slķku samžykki einföld og skżr skilaboš um aš žjónusta vegna mötuneyta eldri borgara sé grunnžjónusta sem mešhöndla eigi sem forgangsverkefni. Žetta töldu fulltrśar Sjįlfstęšisflokksins aš yrši aušsótt. 


Svo var hins vegar ekki og fyrirstašan sś aš ekki lęgi fyrir hvaš verkefniš kostar og aš velferšarrįš yrši aš fjalla nįnar um verkefniš. Slķk röksemdarfęrsla į sér enga stoš enda er žaš borgarstjórn sem ber endanlega įbyrgš į žvķ aš fjįrmunir renni til žjónustunar og algjörlega er ljóst aš ekki yrši um neinar stórar fjįrhęšir aš ręša. Velferšarrįš gęti hins vegar ķ kjölfar slķkrar samžykktar unniš mun hrašar aš žvķ aš koma ķ veg fyrir sumarlokanir žvķ skammur tķmi er til stefnu.

Fulltrśar Sjįlfstęšisflokksins žurfa vart aš vekja athygli borgarbśa į žvķ aš kostnašarvitund meirihlutans hefur ekki lįtiš mikiš į sér kręla į kjörtķmabilinu. Afgreišsla mįlsins sżnir aš meirihlutinn į ķ erfišleikum meš aš taka skżra afstöšu til žess hvort grunnžjónusta viš aldraša eigi aš vera ķ forgangi eša ekki į mešan hvergi var hikaš žegar samžykktar voru ferjusiglingar milli Reykjavķkur og Akraness įn žess aš kostnašarmat lęgi fyrir."

 

 


Gjaldheimta į nagladekk?

Tillaga um heimild sveitarfélaga til gjaldtöku vegna notkunar nagladekkja var til umręšu a fundi umhverfis- og skipulagsrįšs ķ dag. Viš fulltrśar Sjįlfstęšisflokksins teljum aš mjög mikilvęgt sé aš reyna aš takmarka notkun nagladekkja en ef aš eigi aš fara ķ gjaldtöku žurfi aš rķkja um žaš verulega mikil sįtt. Slķkri sįtt megi vinna aš meš ķbśakosningum.

Žvķ lögšum viš fram breytingartillögu um aš heimild til gjaldtöku yrši ašeins virkjuš ef helmingur samžykkti slķkt ķ ibśakosningum sem gętu fariš fram rafręnt. Slķk kosning yrši einnig til žess aš auka fręšslu um skašsemi nagladekkja ķ leišinni og jafnvel žó aš ekki nįist aš samžykkja gjaldheimtu muni umręšan um skašsemina eflaust fį ennžį fleiri til aš hętta notkun nagladekkja. Mįliš er mikiš umhverfismįl en hins vegar eru margir til sem telja öryggi sķnu ógnaš nema keyra um į nagladekkjum og aušvitaš eru ašstęšur fólks ęriš misjafnar. En i žessu tilfelli er kannski mikilvęgast aš tryggja žaš aš samrįši viš ķbśa sé sinnt og tekiš alvarlega.

Lögš var fram tillaga um aš į eftir 60. gr. laganna ķ VIII. kafla umferšarlaga (Um ökutęki) bętist viš nż grein 60. gr. a, er oršast svo: Gjaldtaka af hjólböršum meš nöglum Sveitarstjórn er heimilt aš įkveša gjald af notkun hjólbarša meš nöglum į nįnar tilteknum svęšum. Sveitarstjórn skal įkveša gjaldtöku aš höfšu samrįši viš umhverfisrįšuneytiš. Meš gjaldtöku er įtt viš gjald sem eigandi eša ökumašur ökutękis skal greiša fyrir heimild til aš aka į hjólböršum meš nöglum žann tķma sem notkun žeirra er leyfš.

Žetta vildi meirihlutinn samžykkja en viš vildum breytingar į tillögunni, žannig aš viš hana bęttist aftan viš fyrirliggjandi tillögu žetta hér:

"Heimild um gjaldtöku vegna nagladekkja verši aldrei samžykkt nema aš undangenginni ķbśakosningu ķ sveitarfélaginu žar sem aš minnsta kosti helmingur ķbśa styšji gjaldtöku. Slķk kosning gęti veriš rafręn."

Meš žvķ viljum viš taka undir mikilvęgi fręšsluįtaks ķ žvķ skyni aš takmarka notkun nagladekkja. Notkun nagladekkja er talin grķšarlega neikvęš fyrir umhverfiš, heilsu og lķfsskilyrši og allar tilraunir til aš minnka notkun žeirra eru mikilvęgar. Notkun nagladekkja hefur tengst umferšaröryggi frekar ķ hugum margra en umhverfismįlum og žaš um langa hrķš. Slķka višhorfsbreytingu žarf žvķ aš undirbśa ķ miklu samrįši viš ķbśa. Eins žarf aš skoša hvort ķbśar geti treyst į mokstur og vetraržjónustu ķ sveitarfélaginu og aš hvaša marki. Žvķ telja fulltrśar Sjįlfstęšislokkisins aš viš fyrirliggjandi tillögu žurfi aš bęta viš įkvęši um aš heimild um gjaldtöku verši aldrei samžykkt nema aš helmingur ķbśa hafi samžykkt žaš ķ undangenginni ķbśakosningu. Slķk kosning geti aš sjįlfsögšu veriš rafręn. Ķbśakosning af žvķ tagi myndi einnig leiša af sér grķšarlega sterkt kynningarįtak um skašsemi nagladekkja og skilaš miklum įrangri.

Mįlinu var svo frestaš. 

 


Hiš óskiljanlega

Óskiljanlegt er aš meirihlutinn ķ Reykjavķk hafi ekki lagt meira į sig ķ žįgu žeirra sem nś upplifa algjörar hremmingar į hśsnęšismarkaši. Hśsnęšisskortur veldur žvķ aš fólk bżr viš óvišunandi ašstęšur og himinhį hśsnęšisgjöld. Sinnuleysi meirihlutans stušlar aš fįtękt, efnaminna fólk er ekki lengur velkomiš og borgin stendur ekki lengur undir nafni sem fjölmenningarborg.

Nżjar įętlanir til aš kaupa sér tķma?
Ķ staš žess aš sinna žvķ grunnhlutverki aš śthluta fleiri lóšum fór tķmi meirihlutans ķ aš sżna almenningi fagurlega geršar hönnunartillögur. Löngu var žó ljóst aš žessar byggingar yršu ekki tilbśnar fyrr en į eftir įętlašan tķma og myndu lķtiš nżtast žeim sem mest žurfa į aš halda.

Žegar meirihlutinn var svo farinn aš žreytast į aš hlaupa undan sannleikanum į enn einn kynningarfundinn var įkvešiš aš kynna nżja uppbyggingarįętlun. Žannig telur meirihlutinn aš hann geti breitt yfir vangetu sķna til aš uppfylla stóra kosningaloforšiš um žśsundir ķbśša sem ašeins nįši svo langt aš komast į įętlun. Til žess aš takast į viš vandamįliš, sem var oršiš vandręšalega augljóst, varš śr aš meirihlutinn skellti fram nżrri įętlun meš enn fleiri ķbśšum ķ žvķ skyni aš kaupa meiri tķma til aš halda sama leiknum įfram. Algjörlega óskiljanlegt.

Viš einhverjar ašstęšur gęti žetta žótt snišugt kynningarbragš. En alvarleiki mįlsins kemur svo sannarlega ķ veg fyrir žaš nś. Žegar leiga į litlu herbergi er komin yfir hundraš žśsund į mįnuši er fokiš ķ flest skjól fyrir fólk į leigumarkaši, vitaš er aš fjölskyldur bśa ķ óįsęttanlegu hśsnęši en geta sig hvergi hreyft žar sem ekkert annaš er ķ boši. Fjöldi fólks er į hrakhólum og bżr inn į fjölskyldu og vinum. Ķ slķkum ašstęšum er staša žeirra tekjulęgstu, einstęšinga og innflytjenda sérstaklega erfiš en viš žaš situr žvķ lausnir eru engar. Žetta kemur ekki ašeins fram ķ fjölmišlum heldur er einnig saga félagsrįšgjafa og fólks sem vinnur ķ félagsžjónustunni enda erfitt aš vera rįšgjafi ķ slķkri stöšu.

Reykjavķkurhśsin - nżjung eša töf į uppbyggingu?
Į mešan bošar meirihlutinn lausnina “Reykjavķkurhśsin”. Meirihlutinn telur Reykjavķkurhśsin lykilžįtt ķ stefnu borgarinnar um aukna fjölbreytni į hśsnęšismarkaši. Žarna séu fjölbżlishśs žar sem įhersla veršur lögš į aš leigja fjölbreyttum hópi einstaklinga og fjölskyldna meš ólķkan bakgrunn. Lausnin hefur ekki enn hefur veriš tekin ķ notkun žó aš talaš hafi veriš um hana ķ mörg įr. Meirihlutinn leggur mikla įherslu į žessa lausn ķ mįli sķnu žvķ mętti halda aš žarna vęri um einhverja stórkostlega nżjung aš ręša sem bošaš gęti betri tķš. En žegar betur er aš gįš sést aš žarna er lķtiš annaš į feršinni en töf į uppbyggingu. Hugmyndin viršist žvķ mišur ekki ganga śt į annaš en žaš aš blanda fólki meš ólķkan félagslegan bakgrunn saman ķ fjölbżlishśs, og vera nógu lengi aš žvķ. Öllu į žó aš tjalda til viš aš gera žetta sem glęsilegast og valin var lķklega ein dżrasta lóš Reykjavķkurborgar fyrir verkefniš. En fyrir andvirši slķkrar lóšar hefši mįtt nżta sölutekjurnar til uppbyggingar ķ žįgu mun fleiri.

Meirihlutinn įkvaš einnig aš hugmyndinni aš Reykjavķkurhśsunum skyldi fylgja skilgreining į nżjum félagslegum hópi til aš męta kröfum um žaš sem kallast “félagsleg blöndun” į fagmįli. Nżji hópurinn kallast “efnaminni”. Hinir efnaminni eru ekki žeir sem eru verst staddir en engu aš sķšur hópur sem ręšur illa viš aš nį endum saman žegar hśsnęšiskostnašur hefur hękkaš svo grķšarlega vegna frambošsskorts og hįrra leigu- og hśsnęšisgjalda. Staša sem meirihlutinn ķ Reykjavķk hefur leynt og ljóst unniš aš meš stefnu sinni. Į mešan er verst staddi hópurinn žó snišgenginn.

Žaš óskiljanlegasta af žvķ óskiljanlega
Eins og oft hefur komiš fram eru žśsund fjölskyldur į bišlistum eftir félagslegum ķbśšum ķ Reykjavķk. Uppbyggingaržörf hefur ekki veriš sinnt. Meirihlutinn hefur snišgengiš žar sķna helstu skjólstęšinga og eitt af mikilvęgustu hlutverkum sķnum.

Meirihlutinn ķ Reykjavķk er samsettur af alls kyns vinstri flokkum og į stefnu margra er erfitt aš įtta sig. Ašferširnar viš aš nį fram stefnumörkuninni eru lķka algjörlega óskiljanlegar. Einn flokkur telur sig žó vera lengst til vinstri og sį hefur beinlķnis į stefnuskrį sinni aš styšja viš uppbyggingu hśsnęšis į félagslegum forsendum. Og žį kemur aš žvķ óskiljanlegasta af žvķ óskiljanlega en įhyggjur vinstri gręnna af hśsnęšisvandanum viršast hafa gufaš upp.

Žess mį minnast aš Vinstri gręn stóšu vaktina įsamt Sjįlfstęšismönnum og gagnrżndu meirihlutann ķ Reykjavķk į sķšasta kjörtķmabili vegna of lķtillar fjölgunnar félagslegra ķbśša. Žvķ mišur situr sį flokkur nś į žessu kjörtķmabili meš hendur ķ skauti sér ķ fašmi kynningarstjórans eins og ašrir mešlimir meirihlutans.

Viš žęr ašstęšur sem upp eru komnar hjį fjölda fjölskyldna ķ borginni hljótum viš aš fara fram į aš žeir sem meš völdin fara ķ Reykjavķk hętti aš einblķna į aš sérsnķša lausnir śt frį žvķ hversu glęsilegar žęr verši į kynningarfundi og einbeiti sér aš žvķ aš hlutverki aš ašstoša fólk ķ neyš.

Grein birtist ķ Morgunblašinu 8. maķ 2017


Ungt fólk og lżšręši

Į dögunum var haldin rįšstefnan Ungt fólk og lżšręši og samantekt og įlyktun af žessum fundi barst mešal annars til mķn. Įhugavert er aš lesa hvaš er žeim efst ķ huga og ég deili žvķ hér meš ykkur.

Borgarstjórn situr fundi meš ungmennarįšsfulltrśum ķ Reykjavķk einu sinni į įri. Fróšlegt hefur veriš aš heyra žeirra tillögur. Reyndar hefur stašan nś oft veriš sś aš sömu tillögurnar eru lagšar fram įr eftir įr žvķ žrįtt fyrir aš žeim sé kastaš inn ķ borgarkerfiš viršast žęr ekki nį aš berast upp aš strönd į réttum staš į žvķ eina įri sem lķšur į milli fundanna.

Fram kemur margt įhugavert ķ įlyktun af rįšstefnunni. Til dęmis aš į sķšustu 10 įrum fįi nś fleira ungt fólk tękifęri til aš móta samfélagiš og koma aš įkvaršanatöku į öllum stigum žess meš žįtttöku ķ ungmennarįšum. Fram kemur gagnrżni į samrįšsskort viš ungmennin sjįlf žegar breytingar voru innleiddar į menntakerfinu og aš mikiš įlag sé į nemendum.

Mikil įhersla er lögš į gešheilbrigši og fręšslu. Įlyktaš er um aš bošiš verši upp į sįlfręšižjónustu ķ öllum grunn- og framhaldsskólum landsins. Einnig aš bęta žurfi heilbrigšiskerfiš, sérstaklega śti į landi.

Ungmennin upplifa žekkingarleysi gagnvart fjįrmįlum, réttindum og skyldum į atvinnumarkaši og vilja aukna fręšslu ķ grunn- og framahldsskólum um žau mįlefni.

Mikiš er lagt upp śr žvķ aš raddir ungmenna heyrist sem vķšast og krefjast žau aukins ašgengis aš nefndum innan sveitarfélaga. 

Sjįlfsagt mįl ętti aš vera aš koma til móts viš ungmennin.


Skattpķndir ķbśar Reykjavķkur

Įrsreikningur fyrir įriš 2016 hefur veriš kynntur og er nś opinber. Eins og hjį öšrum sveitarfélögum eru tekjur sveitarfélaga nś mun meiri en įętlaš var bęši skatttekjur og frį rķki.

Žaš viršist jįkvętt aš sjį tölur réttu megin viš nślliš en žaš segir einfaldlega ekki alla söguna. Žaš er lķtill sigur aš nį rekstrinum réttum megin viš ķ žvķ góšęri sem nś rķkir. Žį er skuldasöfnun enn į dagskrį žrįtt fyrir góšęri.

"Borgarrįšsfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins telja ekki seinna vęnna aš rekstur Reykjavķkurborgar, sem hefur veriš ķ algjörum ólestri allt žetta kjörtķmabil sem og kjörtķmabiliš 2010-2014, verši betri. Allt frį įrinu 2010 hefur vandręšagangur veriš į rekstrinum meš of slöku rekstrarašhaldi žvķ rekstrarvandręši borgarinnar hafa veriš śtgjaldavandi en ekki tekjuvandi.

Įriš 2016 er gert upp meš rekstrarafgangi og vęri žaš ótrślegt ef slķkt tękist ekki mišaš viš žį grķšarlegu tekjuaukningu sem oršin er ķ ķslensku samfélagi og sjį mį į jįkvęšri rekstrarnišurstöšu sveitarfélaga um land allt.

Žegar rekstur Reykjavķkurborgar, langstęrsta sveitarfélags landsins er borinn saman viš fjögur stęrstu nįgrannasveitarfélögin mį sjį aš rekstrarįrangur borgarinnar er lakari en hjį žessum sveitarfélögum žrįtt fyrir hęrri tekjur af hverjum ķbśa ķ borginni. Skatttekjur į hvern ķbśa borgarinnar eru 624.000 kr. en mešaltal hinna sveitarfélaganna er 488.000 kr. į hvern ķbśa žeirra. Žį er veltufé frį rekstri Reykjavķkurborgar 10,9% sem er til bóta frį alltof lįgu veltufé įrin į undan en mešaltal hinna sveitarfélaganna er 13,15%.


Skuldir borgarsjóšs (A-hluta) aukast um 3 milljarša į milli įranna 2015-2016 en skuldir hinna sveitarfélaganna standa ķ staš eša lękka.


Žį mį nefna aš Reykjavķkurborg leggur hįmarksśtsvar į ķbśa sķna en mešaltal hinna sveitarfélaganna er undir lögbundnu hįmarksśtsvari."

jantoocartoons

 

Mynd af vef Jantoo Cartoons.

 

 

 

 

 

 


Žreyttar įętlanir og lęvķs leikur

Nś er komiš vel inn ķ seinni hluta kjörtķmabils meirihluta Samfylkingar, Pķrata, Bjartrar framtķšar og Vinstri gręnna ķ borginni. Flestum er oršiš ljóst aš lķtiš hefur įunnist.

Menntun į aš vera algjört forgangsmįl
Gott samfélag bżr aš góšu menntakerfi. Matiš er einfalt. Gott menntakerfi er samanburšarhęft viš menntakerfi annarra rķkja. Įrangur ķslenskra nemenda ķ lesskilningi og lęsi į stęršfręši og nįttśrufręši hefur hins vegar versnaš sķšastlišinn įratug og er verri en ķ okkar samanburšarlöndum. Um žetta er enginn įgreiningur. Žvķ hefši mįtt halda aš helsta įhersla meirihluta borgarinnar yrši aš lķta į mįliš sem algjört forgangsmįl og leggja allt į vogarskįlarnar til aš gera betur. Žvķ mišur blasir annaš viš.

Aš skerša fjįrmagn til skólanna hefur veriš helst į dagskrį meirihlutans. Skólastjórnendur hafa žurft aš standa ķ karpi og mikilli barįttu viš aš fį skilning um aš ekki sé hęgt aš nį meiri įrangri meš slķkum hętti. Hvergi hefur oršiš vart viš aš skólafólk fįi hvatningu til aš vinna aš breytingum til aš męta slökum įrangri. Meirihlutinn hefur einnig stašiš ķ vegi fyrir aš upplżsingum um įrangur verši mišlaš į žann hįtt til skólanna svo aš žeir geti nota žęr til aš efla eigiš starf.

Ljóst er aš hér veršur aš gera betur. Vinna veršur aš žvķ aš fį fram breytingar ķ kennsluhįttum og breytingum į ašbśnaši. Menntastofnanir verša fyrst og fremst aš geta sinnt kennsluhlutverki sķnu. Naušsynlegt er aš skżra lķnurnar og verja menntažįttinn.

Velferšinni er įbótavant
Bišlistar eftir žjónustu eru einkenni Reykjavķkurborgar. Fötlušu fólki sem žörf hefur fyrir žjónustu vegna athafna daglegs lķfs er vķsaš į bišlista. Įriš 2017 getur slķkt ekki gengiš upp, žaš vitum viš öll. Žaš į aš vera skylda žeirra sem stjórna borginni aš forgangsraša betur ķ žįgu žeirra sem minna mega sķn.

Grunnžörfum eins og žessum ętti ekki aš vera hęgt aš vķsa į bišlista. Sérstaklega ekki ef įstęšan er sś aš borgarkerfiš getur ekki mannaš ķ žjónustustörfin. Viš blasir aš skortur er į naušsynlegri uppstokkun til aš męta žörfum og ešlilegum kröfum fatlašra og aldrašra. Aldrašir og fatlašir eiga aš geta vališ žjónustu į eigin forsendum ķ staš žess aš vera žiggjendur fyrirfram įkvešinnar žjónustu. Višurkenna žarf įkvešna žjónustužarfir og forgangsraša svo ķ fjįrmįlum borgarinnar svo aš žeim megi męta. Žaš er ekki nóg aš bjóša upp į heimsendan mat en sleppa žjónustunni ef vitaš er aš viškomandi žarf ašstoš viš aš matast.

Fyrir liggur aš žjónustan veršur aš taka stakkaskiptum į nęstu įrum. Vęri minnsti vilji fyrir hendi vęri borgarkerfiš į góšri leiš meš aš innleiša slķkar breytingar žessa dagana. Meirihlutinn ķ Reykjavķk stendur ķ vegi fyrir framžróun. Ekki tekst aš fjįrmagna sjįlfsögš verkefni og įhersla į aš breyta stöšnušum ašferšum til aš koma betur til móts viš žį sem žurfa į žjónustu aš halda er ekki til stašar.

Grunnžjónusta og gjöld
Ķ staš žess aš forgangsraša er leitaš enn dżpra ķ vasa borgarbśa. Śtsvariš ķ Reykjavķk er ķ botni, žaš hęsta samkvęmt lögum. Tekjur borgarbśa hękka og tekjur borgarsjóšs hękka ķ hlutfalli af žvķ. Fasteignagjöld hafa hękkaš grķšarlega, sérstaklega į borgarbśa. Orkugjöldin hafa margfaldast į undanförnum įrum og meirihluti borgarstjórnar žakkar Planinu, finnst ķ góšu lagi aš taka śt aršinn en hvergi minnst į borgarbśa sem tóku į sig grķšarlegar hękkanir. Nei, žeir skulu įfram borga sķn gjöld. Sorphiršan hękkar gjöld en dregur śr hiršutķšni. Engin įstęša er talin til aš bjóša žjónustuna śt til aš draga śr śtgjöldum eins og önnur sveitarfélög į höfušborgarsvęšinu gera. Samgöngukerfiš er ķ ólestri, įsżnd borgarinnar er farin aš lķkjast vanžróušu samfélagi. Hśsnęšisvandinn grķšarlegur, višvarandi og żtir undir fįtękt og į honum axlar meirihlutinn enga įbyrgš.

Borgarstjóri er lęvķs ķ kynningarmįlum. Hann svarar ekki gagnrżni heldur bżr til nżjar įętlanir og kynnir žęr meš miklum lįtum žegar aš fyrri įętlanir hafi ekki stašist. En hingaš og ekki lengra. Borgarbśar hafa įttaš sig žessum žreytta og sķendurtekna talnaleik. Nś žarf aš hvķla flugeldasżningarnar og hętta aš hafa borgarbśa aš fķflum.

 

Grein birtist ķ Morgunblašinu 22. aprķl 2017


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband