Žreyttar įętlanir og lęvķs leikur

Nś er komiš vel inn ķ seinni hluta kjörtķmabils meirihluta Samfylkingar, Pķrata, Bjartrar framtķšar og Vinstri gręnna ķ borginni. Flestum er oršiš ljóst aš lķtiš hefur įunnist.

Menntun į aš vera algjört forgangsmįl
Gott samfélag bżr aš góšu menntakerfi. Matiš er einfalt. Gott menntakerfi er samanburšarhęft viš menntakerfi annarra rķkja. Įrangur ķslenskra nemenda ķ lesskilningi og lęsi į stęršfręši og nįttśrufręši hefur hins vegar versnaš sķšastlišinn įratug og er verri en ķ okkar samanburšarlöndum. Um žetta er enginn įgreiningur. Žvķ hefši mįtt halda aš helsta įhersla meirihluta borgarinnar yrši aš lķta į mįliš sem algjört forgangsmįl og leggja allt į vogarskįlarnar til aš gera betur. Žvķ mišur blasir annaš viš.

Aš skerša fjįrmagn til skólanna hefur veriš helst į dagskrį meirihlutans. Skólastjórnendur hafa žurft aš standa ķ karpi og mikilli barįttu viš aš fį skilning um aš ekki sé hęgt aš nį meiri įrangri meš slķkum hętti. Hvergi hefur oršiš vart viš aš skólafólk fįi hvatningu til aš vinna aš breytingum til aš męta slökum įrangri. Meirihlutinn hefur einnig stašiš ķ vegi fyrir aš upplżsingum um įrangur verši mišlaš į žann hįtt til skólanna svo aš žeir geti nota žęr til aš efla eigiš starf.

Ljóst er aš hér veršur aš gera betur. Vinna veršur aš žvķ aš fį fram breytingar ķ kennsluhįttum og breytingum į ašbśnaši. Menntastofnanir verša fyrst og fremst aš geta sinnt kennsluhlutverki sķnu. Naušsynlegt er aš skżra lķnurnar og verja menntažįttinn.

Velferšinni er įbótavant
Bišlistar eftir žjónustu eru einkenni Reykjavķkurborgar. Fötlušu fólki sem žörf hefur fyrir žjónustu vegna athafna daglegs lķfs er vķsaš į bišlista. Įriš 2017 getur slķkt ekki gengiš upp, žaš vitum viš öll. Žaš į aš vera skylda žeirra sem stjórna borginni aš forgangsraša betur ķ žįgu žeirra sem minna mega sķn.

Grunnžörfum eins og žessum ętti ekki aš vera hęgt aš vķsa į bišlista. Sérstaklega ekki ef įstęšan er sś aš borgarkerfiš getur ekki mannaš ķ žjónustustörfin. Viš blasir aš skortur er į naušsynlegri uppstokkun til aš męta žörfum og ešlilegum kröfum fatlašra og aldrašra. Aldrašir og fatlašir eiga aš geta vališ žjónustu į eigin forsendum ķ staš žess aš vera žiggjendur fyrirfram įkvešinnar žjónustu. Višurkenna žarf įkvešna žjónustužarfir og forgangsraša svo ķ fjįrmįlum borgarinnar svo aš žeim megi męta. Žaš er ekki nóg aš bjóša upp į heimsendan mat en sleppa žjónustunni ef vitaš er aš viškomandi žarf ašstoš viš aš matast.

Fyrir liggur aš žjónustan veršur aš taka stakkaskiptum į nęstu įrum. Vęri minnsti vilji fyrir hendi vęri borgarkerfiš į góšri leiš meš aš innleiša slķkar breytingar žessa dagana. Meirihlutinn ķ Reykjavķk stendur ķ vegi fyrir framžróun. Ekki tekst aš fjįrmagna sjįlfsögš verkefni og įhersla į aš breyta stöšnušum ašferšum til aš koma betur til móts viš žį sem žurfa į žjónustu aš halda er ekki til stašar.

Grunnžjónusta og gjöld
Ķ staš žess aš forgangsraša er leitaš enn dżpra ķ vasa borgarbśa. Śtsvariš ķ Reykjavķk er ķ botni, žaš hęsta samkvęmt lögum. Tekjur borgarbśa hękka og tekjur borgarsjóšs hękka ķ hlutfalli af žvķ. Fasteignagjöld hafa hękkaš grķšarlega, sérstaklega į borgarbśa. Orkugjöldin hafa margfaldast į undanförnum įrum og meirihluti borgarstjórnar žakkar Planinu, finnst ķ góšu lagi aš taka śt aršinn en hvergi minnst į borgarbśa sem tóku į sig grķšarlegar hękkanir. Nei, žeir skulu įfram borga sķn gjöld. Sorphiršan hękkar gjöld en dregur śr hiršutķšni. Engin įstęša er talin til aš bjóša žjónustuna śt til aš draga śr śtgjöldum eins og önnur sveitarfélög į höfušborgarsvęšinu gera. Samgöngukerfiš er ķ ólestri, įsżnd borgarinnar er farin aš lķkjast vanžróušu samfélagi. Hśsnęšisvandinn grķšarlegur, višvarandi og żtir undir fįtękt og į honum axlar meirihlutinn enga įbyrgš.

Borgarstjóri er lęvķs ķ kynningarmįlum. Hann svarar ekki gagnrżni heldur bżr til nżjar įętlanir og kynnir žęr meš miklum lįtum žegar aš fyrri įętlanir hafi ekki stašist. En hingaš og ekki lengra. Borgarbśar hafa įttaš sig žessum žreytta og sķendurtekna talnaleik. Nś žarf aš hvķla flugeldasżningarnar og hętta aš hafa borgarbśa aš fķflum.

 

Grein birtist ķ Morgunblašinu 22. aprķl 2017


Hvar er įherslan į breytingar?

Lķtiš hefur veriš hlustaš į įhyggjur okkar Sjįlfstęšismanna ķ borginni um aš žau žjónustukerfi sem borgin rekur žurfi aš fara ķ gegnum talsveršar breytingar til aš vera tilbśin til aš takast į viš breytingar į aldurssamsetningu og fjölda vinnandi fólks. Ef mįlunum er pakkaš inn žżšir žetta aš fįst veršur viš aš męta žvķ hvernig bjóša mį upp į fullnęgjandi žjónustu fyrir fleiri įn žess aš meiri tekjur fylgi. Viš höfum lagt įherslu į aš innleiša tękninżjungar ķ velferšaržjónustuna viš lķtinn hljómgrunn. Viš lögšum til strax ķ upphafi kjörtķmabils aš įriš 2015 yrši 40 milljónum veitt ķ aš skipuleggja slķkt breytingarferli ķ velferšaržjónustunni. Sś tillaga var felld. Ķ dag skilst mér aš hįlft stöšugildi (af um 7 žśsund) sinni innleišingu velferšartękni hjį Reykjavķkurborg. Sem sagt engin įhersla lögš į žessi mįl.

Ég var rétt ķ žessu aš glugga ķ skżrslu sem gefin er śt af Brussel skrifstofu sambands ķslenskra sveitarfélaga og tekur į helstu mįlum ESB og EFTA įriš 2017. Óhįš žvķ hvaš mér finnst um rekstur žeirrar skrifstofu žį er žetta įgętis samantekt. Finn žarna samhljóm viš stefnu okkar Sjįlfstęšismanna ķ borginni hvaš velferšarmįlin varšar og einmitt žau mįl sem of lķtil įhersla er lögš į. Svo er žarna fleira įhugavert sem ég deili meš ykkur svona į žessum fyrsta degi sumars :-)

Žetta er sem sagt samantekt um framtķš Evrópu:

"Evrópužingiš rekur hugveitu til aš greina framtķšarįskoranir og helstu mįl į döfinni. Mešalaldur hękkar stöšugt um allan heim og ef ekkert er aš gert mun žessi žróun grafa undan velferšarkerfum eins og viš žekkjum žau ķ dag og fólk mun žurfa aš vinna talsvert lengur fram eftir aldri en nś. Mešalaldur ķ Evrópu 2030 veršur 44 įr og sį hęsti ķ öllum heimsįlfum. Mešalaldur į heimsvķsu veršur 33 įr. Hękka veršur framlög til heilbrigšiskerfa umtalsvert og višskiptamódel munu gerbreytast. Innflytjendamįl verša įfram ofarlega į döfinni; vegna skorts į vinnuafli vegna lįgrar fęšingartķšni, vegna aukinnar misskiptingar og vopnašra įtaka og jafnvel vatnsskorts. Tękninżjungar munu umbreyta heiminum į öllum svišum; t.d. fjölmišlum, lżšręšismįlum og heilbrigšisžjónustu, vélmenni munu vinna sķfellt fleiri störf sem nś er sinnt af fólki og žorri mannkyns mun bśa ķ žéttbżli ķ framtķšinni. Žį er uppgangur lżšskrumara og žjóšernissinna einnig įhyggjuefni. ESB telur brżnt aš móta langtķmastefnu til aš bregšast viš ofangreindum įskorunum."


Bólusetningar - er meiri alvara į ferš en haldiš var?

Fyrir um 2 įrum lögšu fulltrśar borgarstjórnarhóps Sjįlfstęšismanna fram tillögu um aš óbólusett börn fįi ekki leikskólaplįss ķ Reykjavķk. Žetta žótti borgarstjóra vanhugsaš og róttękt og tillagan var felld.

Engar breytingartillögur komu fram hjį meirihlutanum ķ Reykjavķk né var tillögunni sżndur lįgmarksįhugi og vķsaš til Skóla- og frķstundarįšs til frekari skošunar ef hugsanlega mętti finna betri flöt į mįlinu. 

Ķ umręšum um mįliš kom fram aš borgarstjóri teldi betra aš borgin gęti fariš ķ samrįš viš Landlęknisembęttiš um aš fręša foreldra um gildi bólusetninga og styrkja heilbrigšiskerfiš. 

Ég hef ekki oršiš vör viš žaš samrįš frekar en flest annaš samrįš sem meirihlutinn telur engu aš sķšur aš hann standi fyrir!

Taka ętti mįliš upp aš nżju.


Kaldar kvešjur śr rįšhśsinu

Žaš er meirihįttar aš lesa skrif borgarstjórans sem sendir žessa helgi sem ašrar śt įróšurbréf sitt į borgarstarfsmenn. Nś hefur hann įttaš sig į žvķ aš hann hefur falliš į vaktinni og er aš reyna aš grafa upp skżringar śr fyrndinni.

Bréfiš hefst svona "Eitt mesta óheillaskref sem stigiš hefur veriš ķ hśsnęšissögu žjóšarinnar var žegar rķkisstjórn Sjįlfstęšisflokks og Framsóknarflokks gekk milli bols og höfušs į verkamannabśstašakerfinu um sķšustu aldamót. Žaš hafši byggst upp į meira en hįlfri öld og veitt žśsundum fjölskyldna öruggt skjól. Ekkert var sett fram ķ stašinn. Markašurinn įtti aš leysa mįliš. Žetta voru alvarlegar villigötur sem samfélagiš er ennžį aš sśpa seyšiš af." 

Um daginn var žaš leišréttingin sem var skżringin į öllum hśsnęšisvandręšum meirihlutans.  Ķ dag er žaš žessi. Sannleikurinn er sį aš į hans vakt hefur félagslegum ķbśšum ekki fjölgaš nema brot af žvķ sem tališ er ešlilegt. Eitt af hlutverkum sveitarfélags er aš sjį til žess aš hęgt sé aš ašstoša žį sem ķ brżnni žörf eru um hśsnęši. Žį hefur Dagur B. Eggertsson stašiš ķ vegi fyrir žvķ aš gęta žess aš nęgt framboš sé į lóšum sem er grundvöllur žess aš hśsnęšisžörfinni ķ borginni sé mętt.

Hśsnęšismįl borgarinnar eru ķ meirihįttar ólestri. En žaš er aušvitaš sįrt fyrir borgarstjóra og fylgifiska aš horfast ķ augu viš žau mistök sem gert hafa veriš į undanförunum įrum į žeirra vakt. Erfiš er upplifunin nś aš sį sofandahįttur er oršinn valdur aš žvķ aš efnaminna fólki er haldiš ķ fįtęktargildru uppsprengds hśsnęšisveršs. 

Nś slęr borgarstjóri sig sjįlfur til riddara fyrir aš hafa samiš viš ASĶ um uppbyggingu leiguķbśša. Ašgangur aš žeim ķbśšum veršur fyrir félagsmenn og lķklega veršur um einhvers konar lottóašferšir aš ręša. Nišurstašan er aš lķtill hluti efnaminni veršur heppinn į kostnaš annarra og fęr inni ķ nišurgreiddri leigu. Ekkert er gert fyrir žį sem žykja ķ brżnni žörf og sitja bišlista eftir félagslegu hśsnęši sem er samt sį hópur sem žyrfti mesta ašstošina. 

Kvešjan er köld til efnaminnsta fólksins ķ borginni,
jafnköld og sśpa dagsins til hinna eldri.

 

 

 

 


Betur mį ef duga skal

Ljóst er aš žéttingin ķ Reykjavķk gengur hęgar en įętlaš var og ašeins komu 1557 fullbśnar ķbśšir inn į markašinn į bilinu 2010 -2015 eša um 260 į įri. Ķ įętlunum eru aušvitaš mun betri töluleg gögn en ennžį eru žaš ašeins įętlanir. Tölur fyrir 2016 benda ekki til žess aš fjölgun ķbśša haldi įętlun heldur sé mun minni.

Tališ er aš uppsöfnuš žörf ķ Reykjavķk sé um 4000 ķbśšir og aš eins verši aš koma 1000 ķbśšir inn į markašinn į įri til aš bregšast viš fólksfjölguninni og uppsafnaša vandanum. Neyšarįstand hefur skapast į hśsnęšismarkaši og ķ ljósi žess hefši veriš įstęša fyrir meirihlutann ķ Reykjavķk aš endurskoša įętlanir borgarinnar.

Ķ Ślfarsįrdal mį vinna aš mun stęrri byggš en įętlaš er og žaš vęri hęgt aš hraša uppbyggingu minni og mešalstórra ķbśša verulega ef horft vęri til žess svęšis. Nś er skipulögš 9 žśsund ķbśša byggš žar en hśn gęti veriš mun stęrri vęri vilji vęri til.

Meirihlutinn vill meina aš slķk "uppbygging upp til heiša" myndi kollvarpa öllum plönum um aš minnka bķlnotkun og aš umferšarvandinn yrši verulega mikiš verri en hann er ķ dag og žvķ er engu tauti viš hann komandi.

Nś eru hins vegar komin drög aš borgarlķnu. Borgarlķnan veršur veruleg umbylting ķ almenningssamgöngum mešal annars frį Reykjavķk og upp ķ Mosfellsbę. Borgarlķnan getur oršiš til žess aš feršum į bķl fękkar. Greinilegt er aš meirihlutinn treystir sér ekki til aš sjį žaš fyrir sér.

Žį vill meirihlutinn ķ Reykjavķk ekki taka meš ķ reikninginn alla žį fjölgun sem hefur oršiš ķ sveitarfélögunum ķ kring sem aš sjįlfsögšu leišir til enn frekari umferšarvanda ķ Reykjavķk, sama vanda og žau eru aš foršast meš žvķ aš vilja ekki horfa til Ślfarsįrdalsins. Og žį er ekki tališ upp žį fjöglun sem fylgir feršamönnum. 

Žéttingarįformin ķ Reykjavķk eru góš og gild, en žau duga ekki lengur ein og sér. Žaš er įbyrgšarleysi aš vilja ekki bregšast viš žvķ neyšarįstandi sem hefur myndast ķ borginni.


Rusliš ķ Reykjavķk

Meirihlutinn ķ Reykjavķk er lķtiš fyrir aš gęta hagsmuna borgarbśa. Tekjur borgarinnar hękka grķšarlega ķ gegnum śtsvar og fasteignagjöld en meirihlutinn sér enga įstęšu til aš reyna į sig ķ aš leyfa borgarbśum aš njóta žess.

Hér er ein stašfestingin af mörgum.

Reykjavķkurborg er eina sveitarfélagiš į höfušborgarsvęšinu sem ekki hefur bošiš śt sorphiršu frį heimilum. Augljóst er aš mögulegur įvinningur borgarinnar af žvķ aš nżta samkeppnisśtboš er mikill.

Žetta og fleira įhugavert segir ķ bréfi til okkar borgarfulltrśa frį Ķslenska gįmafélaginu sem meirihlutinn ķ Reykjavķk heldur śti ķ kuldanum įsamt öšrum žeim sem hugsanlega myndu ķ bjóša ķ sorphiršuna ķ Reykjavķk gęfist fęri į žvķ. Žetta hefur margoft veriš lagt til af fulltrśum Sjįlfstęšisflokksins en višbrögšin meirihlutans engin.

"Taflan sżnir fjórar mismunandi śtfęrslur į sorpgjöldum fyrir Reykjavķk. Ķ žremur tilvikum reyndust sorpgjöld ķ borginni vera į bilinu 30% til 95% hęrri en ķ hinum sveitarfélögunum. Ķ einu tilviki, žar sem mišaš er viš aš heimili sé meš minni grįa tunnu og sleppi blįrri endurvinnslutunnu, reyndist gjaldiš vera 4% lęgra en hjį hinum sveitarfélögunum." segir meš myndinni, ķ ofangreindu bréfi.

 

rusliš ķ reykjavķk

 


Śr 50 ķ 40 - fyrir hvern?

Hęga umferšin sem skapast į įlagstķmum til dęmis į Hringbraut og Miklubraut er grķšarlega mikiš mengunarvandamįl og er skiljanlega óbęrileg fyrir ķbśa. Į žeim stöšum og tķma er umferšin frį 0-30 km/klst (ekki vķsindalegt mat en raunsętt held ég).

Lękkun ķ 40 km/klst hįmarkshraša kemur žvķ vandamįli žį lķtiš viš. Nema aušvitaš til aš hęgja į umferš žegar ekki er įlag og fęrri eru į ferli. Ķ hvers žįgu er žį tillaga meirihlutans? 

SipulagssjįYfirlitsmyndin er śr skipulagsvefsjįnni žar sem hęgt er aš fletta upp öllu mögulegu mešal annars vegum og hvaš mį keyra hratt hvar. Žessi mynd sżnir žjóšvegi žar sem keyra mį į 50+.

 

 


Langt ķ loforšin

Hśsnęšisvandinn ķ Reykjavķk er oršinn alvarlegur og ekki į förum. Illgjörningur er aš finna hśsnęši į almennum leigumarkaši og nįnast ógjörningur aš finna hśsnęši til langtķmaleigu. Fólk bżr oft į tķšum viš slęmar ašstęšur og kröpp kjör žvķ ekkert annaš er ķ boši. Einmitt žegar efnahagsįstandiš og atvinnuįstandiš blómstra sem aldrei fyrr.

Skortur er į byggingarlóšum og ķbśšum fjölgar ekki sem skyldi, ekki eru haldin loforš um fjölgun félagslegra ķbśša. Ekkert gengur aš stušla hratt og örugglega aš framboši minni og ódżrra ķbśša žrįtt fyrir stór og mikil kosningaloforš borgarstjóra. Skorturinn leišir til žess aš hśsnęšisverš og žar meš leiguverš žrżstist upp og nįnast ómögulegt er fyrir stóra hópa fólks aš komast af į hśsnęšismarkaši. Sérstaklega er vandinn ungs fólks og tekjulęgra.

Bišlistar eftir félagslegu hśsnęši lengjast. Nś bķša tęplega 900 manns eftir félagslegu hśsnęši. Bišlistinn endurspeglar alvarleika įstandsins. Langt er ķ land meš aš uppfylla markmiš um aš fjölga félagslegum ķbśšum um 100 į įri.

Meirihlutinn ķ Reykjavķk viršist meiri įhuga hafa į öšrum verkefnum en aš bęta įstandiš į hśsnęšismarkaši. Til dęmis hefur honum lengi veriš hugleikiš aš skilgreina nżjan félagslegan hóp; “efnaminni”, sem er hópur sem telst ekki til žeirra efnaminnstu. Śr žeim hópi munu svo fįir heppnir fį hśsnęši ķ gegnum leigufélög į nišurgreiddu verši, žvķ félögin fį ķ stašinn lóš ķ mešgjöf frį Reykjavķk. Žetta er sérstaklega gagnrżnivert žegar į sama tķma er veriš aš vanrękja uppbyggingu fyrir žį efnaminnstu.

Ašalskipulag Reykjavķkur sem samžykkt var haustiš 2014 ętti aš endurskoša. Uppbygging er ekki aš žróast meš žeim hętti sem žar er kvešiš į um og ķbśšum fjölgar ekki samkvęmt įętlunum. Žéttingin vestast ķ borginni gengur einfaldlega of hęgt.

Naušsynlegt er aš aušvelda afgreišslu byggingarleyfa og skipulags. Einnig hafa veriš geršar alvarlegar athugasemdir viš sérstök innvišagjöld og afgreišslugjöld sem Reykjavķkurborg hefur innheimt af žeim sem eru ķ framkvęmdahug. Slķkt er sķst til žess falliš til aš aušvelda uppbyggingu ķ Reykjavķk.

Nśverandi meirihluta er hugleikiš aš ręša mikilvęgi žess aš stušla aš jöfnuši og mannréttindum. Lķtiš fer žó fyrir žvķ žegar kemur aš hśsnęšismįlum. Aš bśa viš óvissu į hśsnęšismarkaši er žaš versta sem komiš getur fyrir fólk og snertir bęši hugtökin jöfnuš og mannréttindi. Eilķfir flutningar og rask getur leitt til įstands žar sem skólagöngu og vinatengslum barna er ógnaš, slķkt įstand reynir verulega į fjölskyldur, og tekjuminnsti hópurinn veršur verst śti. Įstandiš leišir žį sem minnst hafa til enn meiri fįtęktar.

Af hverju einbeitir borgarstjóri sér ekki aš žvķ sem hann getur lagt af mörkum til aš bęta hśsnęšisįstandiš ķ Reykjavķk ķ staš žess aš fara meš hverja ręšuna į fętur annarri um glęsilega uppbyggingu einkaašila og fasteignafélaga ķ borginni meš tilheyrandi glimmersżningum.

Žaš er eiginlega oršiš of vandręšalegt aš hlusta.

 

Grein birtist ķ Morgunblašinu 23. janśar 2017


Frķtt ķ sund?

Meirihlutinn ķ velferšarrįši samžykkti ķ dag tillögu um aš frķtt verši ķ sund fyrir atvinnulausa og žį sem eru į fjįrhagsašstoš og bśiš var aš kostnašargreina žį tillögu ķ bak og fyrir. Upphęšin svo sem ekki svo hį.

Slķkar frķ tillögur eru vinsęlar og hafa veriš lagšar fram af öllum flokkum žvers og kruss en oftast höfum viš XD lišar ķ velferšarrįši veriš į móti žeim. Ekki af žvķ aš okkur er illa viš aš fólk fari ķ sund eša hafi eitthvaš viš aš vera heldur vegna žess aš žį kemur spurningin hvar į aš draga mörkin? Af hverju eiga slķkar tillögur žį ekki aš ganga yfir fleiri hópa, t.d. aldraša, öryrkja, og einhvern tķma kemur svo aš žeim sem eru tekjulęgstir og hverjir eru žaš?

Ķ žeim hugleišingum kom ķ ljós aš starfsmenn borgarinnar fį frķtt ķ sund. Okkur fannst žvķ liggja beinna viš aš leggja fram tillögu um aš borgin hętti aš nišurgreiša sundferšir starfsmanna įšur en haldiš er lengra meš frķ-mörkin.


Tķmi er kominn į varnarleikinn

Nu er oršiš tķmabęrt aš fara aš skilgreina varnarleikinn. Reykjavķkurborg hefur sett sér feršamįlastefnu sem gilda į til 2020. Strax fljótlega eftir aš hśn var samžykkt var ljóst aš stefnan var sprungin žvķ fjölgun feršamanna var oršin margfalt meiri en gert var rįš fyrir. Voriš 2014 lögšum viš Sjįlfstęšismenn fram tillögu um aš stefnan yrši endurskošuš meš hlišsjón af žessari miklu fjölgun. Nś liggur brįtt fyrir endurskošuš ašgeršarįętlun menningar- og feršamįlasvišs vegna žessa sem er hiš jįkvęšasta mįl. Stefnan byggir žó mest į sóknarleiknum, enda byggir hśn ķ grunninn į aš skapa tękifęri ķ feršažjónustu sem aušvitaš var grķšarlega mikilvęgt.

Engu aš sķšur er żmislegt ķ farvatninu sem kallar į aš nś sé tķmabęrt aš fariš verši ķ aš skilgreina varnarleikinn. Hvernig gętum viš žess aš fjölgun feršamannanna hafi ekki neikvęš įhrif į lķfsgęši ķbśa. Hingaš til hefur mest veriš bent į aš enn vanti hótelherbergi, feršamenn séu įnęgšir, ķbśar njóti žess aš bśa viš betri žjónustu og fjölbreyttara framboš veitingahśsa.

Hins vegar mį merkja margt annaš sem er sķšur jįkvętt. Hśsnęšisvandinn er višverandi og alvarlegur skortur er į hśsnęši ķ Reykjavķk. Žetta er rauši žrįšurinn mešal annars ķ skżrslu Rauša Krossins: "Fólkiš ķ skugganum", og ljóst er aš hefur grķšarlega neikvęš įhrif į lķfsgęši. Hśsnęšisskortur į höfušborgarsvęšinu er tilkominn mešal annars vegna skammtķmaleigu sem aftur er m.a. vegna skorts į hótelrżmum og žvķ aš tekjumöguleikar žeirra sem leigja ķbśšir er meiri ķ skammtķmaleigu en gengur og gerist į almennum leigumarkaši. Aušvitaš er hann einnig til kominn vegna žess aš skortur er į byggingarlóšum og ķbśšum fjölgar ekki sem skyldi, ekki eru haldin loforš um fjölgun félagslegs hśsnęšis, né žvķ aš stušla aš framboši ódżrra ķbśšį žrįtt fyrir stór og mikil kosningaloforš. Skorturinn leišir til žess aš leiguverš veršur grķšarlega hįtt og nįnast ómögulegt er fyrir stóra hópa fólks aš komast af į hśsnęšismarkaši, sérstaklega ungs fólks og tekjulįgra. Svo stór žįttur eins og hśsnęšisžįtturinn getur haft grķšarleg įhrif į upplifun notenda gagnvart feršažjónustu. Margt fleira mį nefna eins og samgöngur og įlag vegna feršamanna, rśtuumferš, umferš gesta į öllum tķmum sólarhrings og mörg önnur atriši sem berast okkur borgarfulltrśum frį ķbśum. Nś sķšast mįtti merkja óįnęgju bęši feršamanna og ķbśa meš grķšarlegt įlag į žeirri fįbreyttu žjónustu sem ķ boši var til dęmis nś yfir hįtķšarnar žar sem algjört misręmi virtist vera milli įsóknar og žess sem var ķ boši.  

Mikiš og vel hefur veriš fjallaš um jįkvęš įhrif feršažjónustunnar. Og žaš mį vel višurkenna žaš aš žau eru jįkvęš og góš. En žrįtt fyrir žaš mį ekki gleyma aš tala um žaš sem neikvętt er og gęti skašaš samfélagiš ef ekkert er aš gert. Algjörlega er oršiš tķmabęrt aš fara aš horfa į og skilgreina hvaša žęttir žaš eru ķ feršažjónustunni sem hafa neikvęš įhrif į sambżliš viš ķbśa og skilgreina žolmörkin, gęta žess aš sambżliš haldist į jįkvęšum nótum og leyfa ķbśum aš njóta žess aš feršažjónustan blómstrar.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband